| Kaip negera.. ir nieko nėra šalia, o man juk reikia tiek nedaug - tik, kad kas nors išklausytų mane, atsargiai apkabintų, tvirtai laikytų mano rankas, mane ir leistų verkti.. ilgai.. ilgai.. Argi tai yra taip neįmanoma? Man net nereikia jokių paguodos žodžių. Užtektų tik, kad kas pasakytų: "Tu ne vienas, aš su tavimi" arba "Nebijok aš šalia", ar dar kažką panašaus. Nereikia tų banalių žodžių "Viskas bus gerai" ir taip toliau.. Juk gerai žinau, kad geriau nebus, kad ir kaip aš to norėčiau..
| | |
|
|